(26)

(Žaidžia 30—100 asmenų)

Žaidėja dalinasi į dvi lygias partijas, kurios stovi kita nuo kitos už 100 žingsnių. Abi partijos renkasi vedėją. Kiekvienos partijos žaidėjai sustoja ratu, katro viduryje yra po vedėją. Katras nors vedėjas pradeda žaidimą. Jis sviedžia didelį...

Stasiukas labai mėgo uogauti, grybauti ir riešutauti. Kur buvęs nebuvęs, jau jis miškelyje.

Stasiukas žinojo, kur kokių uogų esama, kur geriausi grybai dygsta, kur riešutai anksčiau pareina.

O kai kas, būdavo, paklaus, kur su pintinėle eina, tai sakydavo:

— Su voverėlėmis lenktynių...

Vienas tėvas turėjo du sūnus. Kai tėvas numirė, vaikai liko prie svetimų žmonių ir varge augo.

Kartą šeimininkė vieną tų vaikų pasiuntė į lauką nešti pusryčius. Vaikas buvo dar visai nedidžiukas, eina su puodais, negali jų panešti. Kiek laiko vargęs, pastatė puodus ant...

Viename mieste buvo labai seni namai, jie ten stovėjo jau keli šimtai metų. Jų pastatymo laikas buvo užrašytas ant sienos viršum durų, tik to užrašo negalėjai matyti, jis buvo visas apaugęs apyniais. Viršum kiekvieno lango buvo išpjaustyti iš medžio neregėti paukščiai ir gyvuliai....

(Žaidžia 20—40 asmenų)

Žaidėjai sustoja i dvi eiles, kita nuo kitos už 15 žingsnių. Viename eilių gale stovi „šaulys", antrame — sviedinio padavėjas. Žaidėjai po vieną paeiliui bėga iš vienos eilės į kitą. Bėgantį „kiškį" „šaudo" „šaulys", t. y. į ji taiko sviediniu. Jei...

Kaitriai šviečiant mėnesienai,
pjovė antis upėj šieną.

Du ančiukai jsiręžę
dviem rogutėm šieną vežė.

Bet staiga vidur upelio
jiems vėžys pastojo kelią.

Vijo, vijo, prisivijo,
griebė šieną ir prarijo.

Nėr ko verkti, aimanuoti,
reikia šieno vėl...

Vieno nedoro pono žemėje gyveno toks vargingas žmogus. Numirė jam tėvas, reikia palaidoti, o pinigų nėra. Tuosyk dar ateina žinia nuo pono, kad kuo greičiausiai mokėtų už žemę. Ir šiaip, ir taip žmogus galvojo. Pagaliau ėmė ir nuėjo pas poną prašytis, kad palauktų už žemę...

Buvo tėvas, mama ir sūnus Lipnikėlis. Jį įleisdavo į ežerą, ir jis ten žuvaudavo. Mama atneša jam valgyti ir šaukia:

—      Artyn martyn, artyn martyn! Artyn martyn, artyn martyn! Lipnikėli, atnešu, atnešu Košės puodą — viename svieste, Viename svieste, viename piene.

Atplaukė...

Vilkas visiems žvėrims gyrėsi, kad jis kilęs iš bajorų ir kiti žvėrys jam nelygūs. Tik visa bėda, kad belakstydamas po mišką neturėjo kur palikti bajorystės dokumentų. Tada sugalvojo juos paduoti šuniui, kad pasaugotų:

- Žiūrėk, kad jie niekur nedingtų, nes bus tau blogai, -...

Šioje dėlionėje matysite kaip Barbė tampa dangaus karalaite ir skraido su stebuklingu...

Mindaugas nusiuntė pas popiežių pasiuntinius ir apsikrikštyjo. Bet jo krikštas buvo veidmainingas. Slapta jis aukojo savo dievams - pirmajam Nenadievui ir Teliaveliui, ir Deveriksui, zuikių dievui, ir Mendeinui. Kuomet jis išjodavo ir bėgdavo per lauką zuikis, nekeldavo kojos į giraites...

Gyveno toks vargingas žmogelis ir turėjo tris sūnus. Kartą sako tie sūnūs:

—      Tėvai, ką mes čia būsim, visi negalim čia išsimaitinti. Einam mes į pasaulį.

Ir išėjo. Beeinant užklupo naktis. Priėjo girią, girioj rado ugnį kūrentą. Šnekasi broliai:

—      Kur mes toliau...

Gyveno vienam sodžiuj du žmonės, jie buvo bendravardžiai: vienas ir kitas vadinosi Klausas, bet vienas turėjo keturis arklius, o kitas tiktai vieną. Todėl, norėdami juos nuo kits kito atskirti, visi tą, kur turėjo keturis arklius, vadino Klausu, o tą, kur vieną teturėjo arklį —...

(Žaidžia 4—10 asmenų)

„Raguolis" gaudo kitus, šokinėdamas ant vienos kojos. Jei atsistoja ant abiejų kojų, tai tada jis turi sugaut du žaidėjus ir tik antras sugautasis tampa „raguoliu". „Raguolis" šokinėdamas pakeist vieną koją kita gali, kad tik abi kojos nebūtų vienkart ant...

Žirgas ilgais karčiais bėgantis jūra. Tikriausiai šioje dėlionėje pavaizduotas tikro...

Jei susipešė broliukai —
Du pikčiukai
Padaužiukai,
Perskiria
Mamos ranka...
Taip prasideda taika.
Štai narsuolis!
Kardas švyti.
— Stok!
Kam gąsdini mažytį?
Stabteli „karys" staiga,
Ir prasideda taika.
Stepas rykšte
Sušvytruoja —
Lysvėj su gėlėm kovoja...
— Ką darai? —

Buvo vienas karalius ir turėjo sūnų ir dukterį. Netoli to karaliaus dvaro buvo didelis kalnas, tame kalne gyveno slibinas su dvylika galvų. Vieną kartą karaliaus duktė išėjo pasivaikščioti. Tuo tarpu tasai slibinas išlindo iš savo urvo, pamatė beeinančią karalaitę, ir ji labai jam...

Buvo girtuoklis žmogus. Griaudžiant jis ėjo iš smuklės namo. Priėjęs namus, palindo po pastoge ir ten rado susitraukusį velnią. Žmogus sako:

- Velne, ko tu čia lindi? Matai, kad tave Perkūnas tyko užmušti.

- Mane muš, o tave užmuš, - atsakė velnias ir priėjo artyn prie žmogaus.

...

Senuose amžiuose vieną sykį atlėkė į kaimą žaltys slibinas, suėdė visus žmones, tik galusodės pirkelėje pasiliko vieną žmogų kitai dienai priešpiečiams. Sėdi nuliūdęs tasai žmogus ir laukia galo. Tuosyk atvažiavo į kaimą čigonai. Pervažiavo visą kaimą, niekur jokio...