(56)

Tai buvo bene XVIII a. gale. Paskalvių kaimo melžėjos turėjo, eidamos į lauką, su valtimi per brastą ties kapinėmis perplaukti. Tai užėjo tokia vėtra, jog ji vandenį ir žemę drauge su savimi nešė. Tai sako, Perkūnas aitvarą vijosi. Jis vis rijo ir spjovė kur pasitaikė vandenį...

Seniau žmonės žinojo, kada mirs. Nu, jisai jau žino, kad jau, va, šiandien, ryt mirs, ir jam reikia tvora tvert. Tai jis šiaudinę tvorą tveria, iš šiaudų. Eina dievas.

- Ką, - sako, - darai?

- Tvorą tveriu.

- E kol, - sako, - iš šiaudų?

- E kam man, - sako, - aš jau mirsiu.

- A tai tu,...

Žmogus jojo per mišką. Ir sutiko gyvatę. Gyvatė kaip gyvatė - paprasta. Ir jis norėjo ją užmušti. Tą gyvatė kad sucypė tokiu nepaprastu balsu - ir kad pasipils gyvatės iš visų kraštų! Ta gyvatė sušaukė visas gyvates. O tas žmogus buvo raitas. Jis bėgo raitas ir vos tik išbėgo...

Vienas netikęs piemuo kartą gandrui koją pamušė. Kai gandrai buvo patraukę, tas vaikinas užsigeidė su laivu keliauti. Tas laivas mariose paklydo. Ilgai klydinėjęs, atkako iki kažkokios nepažįstamos žemės. Tie žmonės laivininkus labai meilingai priėmė, juos daugiausiai...

(Žaidžia 6—40 asmenų)

Žaidimo vietą paženklina keturiomis vėliavomis arba pagaliais, įbestais jos kertėse, ir linija dalina į dvi dalis. Žaidėjai, išrinkę dvi „motinas" ir pasidalinę į dvi lygias dalis, stojasi abipus linijos, kiekviena partija savo pusėj. Žaidėjams vietas...

Mano upė — Nemunėlis,
Mano upė — žydrūnėlis.
Plauna krantui smilteles,
Plauna pušiai kojeles.

Vakare ateis pas mus,
Jo srovė, šviesos pilna.
Vaikšto upė po namus,
Žiburėliais nešina.

❖

Bėga bėga ir niekados neišbėga.
/Upė/

Musteikių giminaitis turtingas vestuves kėlė. Norėjo alaus ir Musteikiui paliko dvi statinaites. O Musteikis prižadėjo:

- Aš alaus atvešiu!

Laukia nelaukia - vis Musteikių alus nerūgęs, dar jo nėra.

Kartą Musteikis sėdi ir mato - pasirodė šviesa.

- O dabar gerai! - sako.

Išbėgo...

Vienam medžiotojui labai sekėsi medžioti. Kur tik jis eidavo, ten nušaudavo. Sykį jis sugalvojo nušauti gandrą. Gandras visai netoli jo varlinėjo. Prisidėjo šautuvą ir nušovė. Kai tik gandrą nušovė, daugiau jokio žvėrelio nė paukščio negalėjo nušauti. Mat nušovė savo laimę,...

Gale kaimo kitą kartą gyveno viena senė Stroliabobė ir turėjo vieną avelę. Tą avelę supančiojusi pakelėmis ganė, bet vieną kartą avelė išsipančiojo, peršoko per kelią ir nubėgo per ežią į dvaro lauką. Pamatė dvaro ponas ir liepė Stroliabobės avelę į dvarą nuvaryti ir...

Gyveno labai negeras ponas. Jis labai mušdavo darbininkus, jiems valgyt neduodavo. Darbininkams daug sunkiau buvo gyvent pono dvare negu gyvuliams. Jie gaudavo tik peludės valgyti ir gulėdavo tvartuose: vyrai - su arkliais, moterys - su karvėmis. Kartą pro tą dvarą ėjo dievas, pasivertęs...