(16)

Laumė ėjusi į vestuves ir nešusis baltą maišelį su pyragais. Ir, beeidama keliu, susitaisiusi su tokiu jaunu vaikinu. Jiedu ėję per apsėtus laukus. Tas ėmęs jos klausinėti, į kokius javus laumė negalinti įeiti: ar į rugius, ar į kviečius, ar į miežius. Laumė vis sakanti:...

Šiame žaidime žaidėjas pirmiausia turi baigti gimnaziją, o paskui — universitetą. Mokslas toks:

Gimnazija

1    klasė: šokina sviedinį dešiniąja ranka į žemę ir gaudo abiem rankom.

2    klasė: meta sviedinį aukštyn dešiniąja ranka ir gaudo dešiniąja.

3 klasė: šokina sviedinį į...

Toje vietoje, kur dabar Paršežeris, buvo plačios pievos. Vieną sykį žmonės, važiuodami į jomarką, mato, kad tas pievas paršas knisa ir knisa. Nusistebėję, nusijuokę žmonės, iš kur jis galėjo ten atsirasti ir knisti. O paršas knisa vieną dieną, knisa kitą ir trečią. Po trijų...

Už jūrų plačiausių, už kalnų aukščiausių gyveno našlė. Ji turėjo dukterį Onytę ir podukrą Alenytę. Tikrąją savo dukrelę motina neapsakomai mylėjo, o podukrą ėste ėdė. Onytė buvo negraži, pikta ir labai tingi mergaitė, o Alenytė — graži, gera ir meili. Tiktai gyvenimas...

Buvo devyni broliai ir sesuo elenytė. Tėvai mirdami paliko sūnums po kumelį, o dukteriai kumelę, šitų devynių kumelių motiną, netrukus broliai išjojo į karą, Elenytė atliko namie viena.

Ilgai ji laukė brolių. Praėjo devyneri metai, o jų kaip nėra, taip nėra. Tada ji pasikinkė...

(Žaidžia 2—10 asmenų)

Padeda ant žemės du akmenis arba dvi plytas, kitas nuo kito už dviejų sprindžių. Ant tų akmenų ar plytų paguldo pagaliuką, kitu pagaliuku žaidėjas (muštukas) meta gulintį ant akmenų pagaliuką tolyn, o kiti visi jį gaudo. Kuris sugaus pagaliuką, tampa...

Vienas ponas turėjo augintinį. Tas augintinis jau paūgėjo, ir reikėjo jam duoti kokį nors amatą. Ir išmokė piešėju. Jis piešdamas pagarsėjo visoj apylinkėj. Kartą ponas jam sako:

- Jei tu esi geras piešėjas, tai nupiešk velnią tokį kaip gyvas.

Jis sutiko.

Ponas jam liepė eiti į...

Trisdešimtoj karalystėj, pačiam žemės krašte, gyveno vienas karalius. Jis turėjo sūnų ir labai jį mylėjo. Sykį įsėjo karalaitis į sodą pasivaikščioti ir pamatė nedidelę, tvirtai sumūrytą, geležim apkaltą, stipriai užrakintą trobelę su vienu langeliu. Pažiūrėjo pro tą...

Žaidimo vieta—ilga ir plati aikštelė. Abiejuose jos galuose ant žemės brėžia po „dvarą". Žaidėjai sustoja kuriame nors viename dvare. O „vilkas" stovi ploto vidury ir rėkia: „Kas vilko bijo?" Visi atsako: „Niekas!" ir bėga pro jį į kitą dvarą. Vilkas rūpinasi kuriam nors...

Nemokantis šio žaidimo turi ieškoti švilpuko ir švilpiko. Visi žaidėjai sustoja ratu. Tas, kuris ieškos, valandėlei išeina į kitą kambarį, o paskui grįžta ir stojasi rato vidury. Tada vienas žaidėjas tarsi tam, kad ne taip greit anas švilpuką rastų, uždeda jam ant pečių skarą,...

Buvo toks senas žmogus ir turėjo mažą vaiką. Nebeišgalėdamas jam duonos užpelnyti, vedasi elgetauti. Atėjo į tokią trobelę, pasiskundė, kad sunku senam vaiką auginti, o tas trobelninkas sako:

—      Čia yra toks ponas — ima vaikus auginti. Gali tu jam nuvesti, jis užaugins ir...

Kunigaikštis Palemonas turėjo tris sūnus. Vyriausiasis — Borkas, antrasis — Kūnas, o trečiasis — Spera. Vyriausiasis sūnus, Borkas, įkūrė miestą prie Jūros upės. Ir, pridėję to kunigaikščio vardą prie Jūros upės vardo,— Jūra ir Borkas — tą pilį pavadino Jurbarku. Vidurinysis...

Šuva parašė laišką dievui. Parašė ir prašė, kad palengvint jo gyvenimą, nes maistas blogas ir buvimas blogas. Šuva laiško nunešt negalėjo, nes jis pririštas. Laišką padavė katinui, kad nunešt dievui. Katinas prižadėjo. Atėjo katinas su laišku namo. Pamanė, kad rytoj nuneš. Ėmė...

(Žaidžia 8—20 asmenų)

Susėda visos mergaitės viename kambaryje, o visi bernaičiai išeina į kitą. Kiekviena mergaitė išsirenka sau kurį nors bernaitį. Tada iš kito kambario įeina paeiliui po vieną bernaitį ir lenkia prieš kurią nors mergaitę galvą. Jei nusilenkė tai, kuri jį...

Vieną kartą ėjo neturtinga moteris dauba ir rado baltinant patiestus tris audeklus. Ji apsidairė, galvoja: „Kad nieks nematytų, reikėtų vieną pasiimt." Ir priėjusi ringuojasi vieną. Klauso - iš kažkur balsas sako:

- Rėžyk ir siūk, tik galo nežiūrėk, tai užteks, kol gyva būsi!

...

Vakare Arvydas grįžo iš kiemo ir ėmė rengtis.

—       Aš dabar žinau, kodėl taip pavargo kojos! — tarė, nusiavęs batus ir nusviedęs į kampą.— Tai jūs kalti!

Paskui nusivilko paltą ir numetė ant kėdės:

—       Dėl tavęs buvo visą laiką taip šilta! Nenaudėlis!

O...