(6)
Neprisimenu, ar aš jojau apžergęs lazdą, ar šiaip sau bėgau, tik žinau, jog buvau basas. Lapnojau per saulės įkaitintas ir minkštas kelio dulkes. Tokias pilkas, kaip miltai.
Bėgau ir tyčia kojas brūžinau į žemę. Pilkas debesėlis sekė man iš paskos. Vėjo papūstas, jis...
(Žaidžia 4—15 asmenų)
Žaidėjai skiria vieną kambario galą „dangui", kitą — „pragarui". Kad žinotų, kur dangus ir kur pragaras, kambario viduryje padeda kokį nors ženklą, pavyzdžiui, pagalį ar ką kita. Vienas žaidėjas, kaip nors nuburtas, eina į pragarą, o visi kiti lieka...
Ančiukų šokis tai visiems gerai žinoma melodija - vaikiška dainelė pagal kurią vaikučiai...
Kadaise Lietuvoje tai gražus filmukas apie Lietuvą ir jos istoriją. Istorija pasakoja apie...
Paukščiuko gimtinę
Lizdu vadini,
žuvytės gimtinė —
Žaliam vandeny.
Žvėrelį vilioja
Miškai ar kalva...
Tau šneka
Gimtoji šalis
Lietuva:
— Aš upėm, upeliais
Žydrai sujuosta,
Man kojas skalauja
Jūružės puta.
Čia, mano pastogėj,
Miškai ir namai,
Ir miestai...
Senosios animacijos filmukas Žiogo kuzes nuotykiai 2. Žiogas Kuzė, padėjęs Afrikos...
Jau labai labai seniai vienas velnias keliavo į Kauną, į vestuves. Jis paėmė labai didelį maišą, pilną akmenų, ir norėjo su tais ties Kaunu Nemuną užpilti, manydamas tokiu darbu visiems vestuvininkams didelę garbę parodysiąs. Bet dar šaunų galą pirm Įsručio maišas praplyšo, ir...
Poema kiškių draugams
PILKIS ILGAAUSIS
Pilkis Ilgaausis
Klausės, klausės, klausės...
Kažkas — pokši
Jis — kad šoks
Ir j mišką — lapatai.
Paskui šunys: ai ai ail
Per laukus, pakrūme
Nušvilpė, nudūmė:Keberiokšt per pylimą.
Kabaldai per griovį
ir į miško...
Senosios animacijos filmukas Senelis ir anūkėlis. Atėjo žiema, daug sniego. Visi žvėreliai...
Filmukas vaikams Skraidantis laivas. Filmukas apie princesę ir karalių, kuris ieškojo jai...
Vieną kartą dievas nužengęs iš dangaus ant žemės pažiūrėti, kaip gyvena jo kūriniai. Visų pirma dievas aplankė žmogų. Pas žmogų rado viską tvarkingai, palaimino jį ir nuėjo toliau.
Gyvuliai nusiskundė žmonių žiaurumais. Dievas pažadėjo labiau atliuosuoti nuo žmonių ir...
Tėti, tėti, būk šalia,
Tėti tėti – visada.
Apkabink, kai man sunku,
Nuramink, kai aš liūdžiu.
Pasakyti tau „myliu“
Man taip lengva ir smagu.
Žaisti su tavim patinka
Krėsti pokštus mums taip linksma.
Kai bus liūdna tau kada,
Būsiu prie tavęs šalia,
Ir žinok, kad tu brangus,
...
Filmukas apie barbę „Barbė ir deimantų pilis“ dvi geriausios drauges Liana ir Aleksa...
Gyveno seniau tarp miškų devyni broliai ir viena sesuo. Po kiek laiko sesuo ištekėjo toli už vyro. Tenai pagyvenus, labai pasiilgo savo brolių ir sumanė vieną kartą važiuoti pas juos kieminėti. Prisikepė bandelių, visiems devyniems broliams po vieną. Paskui įsidėjo verpstę ir...
Buvo senelis ir senelė. Neturėjo juodu vaikų, tai senelė ir sako:
— Eik, senuk, į girią, iškirsi alksnį ir parneši.
Senelis parnešė alksnio šaką, aptašė, įdėjo lopšin, o senelė supa ir gieda:
— Lylia lylia, Trivainėli!
Supo supo ir išsupo vaikelį. Vaikelis guvus, bematant...
Senosios animacijos filmukas vaikams Auksinė antilopė. Filmukas apie auksinę antilopę indų...
Viename sodžiuje gyveno sena vargana moterėlė, sukrapštė ji saujelę pupų – išsivirs valgyti. Užsikūrė ugnį ir, kad geriau degtų, pakišo šiaudų gniūžtę. Beriant pupas į puodą, viena netyčia ėmė ir nukrito ant žemės greta šiaudo; netrukus prie jų iš ugnies sprygtelėjo ir...
(Žaidžia 6—20 asmenų)
Vedėjas atsistoja kambario viduryje, o kiti apsėda jį ratu. Vedėjas eina tai prie vieno, tai prie kito klausinėdamas: „Ar patinka kaimynas?" Paklaustasis atsako, kad patinka, o jei nepatinka, tai iš kurios pusės. „Kokio norėtum?" Paklaustasis tada pasako, kuris...
Gražiame animaciniame filmuke „Barbė rožiniais bateliais“ Kristina svajoja tapti garsia...
KEPĖJO KEPURĖ BALTA...
Gyveno kadaise
Nykštukas kepėjas
Prie Didžiojo Torto kalnų.
Jo kepinius pirkdavo
Gerosios fėjos
Ir girdavo: „Oi, kaip skanu"
Skanumas pyragų
Saldžių, su razinom,
Meduolių, riestainių riestų! -
Ir žmonės ne veltui
Tą miestą vadina
Jo garbei...
Iš dangaus, lėtai supdamasi, leidosi Snaigė. Jau buvo pavasaris, iš žemės baigė išeiti pašalas, ir snigo bene paskutinį kartą. Snaigės krito iš reto, buvo didelės ir gražios, o toji, apie kurią pasakoju, buvo pati didžiausia ir gražiausia.
— O,— sukuždėjo ji, pažvelgusi...
Medyje tupėjo voras. Saulė šildė, ir vargšas nepajuto, kaip užmigo\
Užmigęs skanius vabzdžių kumpius susapnavo, šviežius, dūmu kvepiančius, ant iešmų pamautus. Pamiklino kojeles... Kad griebs!..
Ir iškrito iš medžio.
Iškrito ir sprandą nutrūko.
Vaje! Kas daryti? Toks...
Gyveno kartą moteriškė. Ji turėjo dukterį ir podukrą. Dukterį mylėjo, o podukrą visaip vargino, sunkiausius darbus užduodavo. Vieną kartą pamotė šaukia:
— Visai aptingai, snaudale,- beganydama. še pakulų maišą. Suverpk, išausk, išbalink, suriesk ir vakare parnešk man...