(64)

Viena tarnaitė, valydama stalą, trupinių niekad neišmesdavo laukan, bet, susipylus į burną, suvalgydavo.

Kartą, jai bešluostant stalą, atėjo kaimynas. Prie jo ji gėdijosi pilti trupinius į burną ir turėjo suspaudusi saujoje. Kaimynas klausia:

- Ką tu čia turi toje saujoj?

Ji nieko...

Senovėje buvo du broliu vėju. Iki šiai dienai juodu dar gyvi, bet tik vienas jau bepučia. Kad pučia iš rytų, tai nepučia iš vakarų arba iš kitos pusės. Atsiversdamas į kitą pusę, jis ir vardą kitonišką gauna. Pietų vėjas vadinasi Pundušas, vakarų - Terteušas, žiemių - Jovušas,...

Kartą į vienus namus užėjo elgeta ir pasiprašė naktigulto. Ant krosnies gulėjo senis. Jis ir atsakė jai.

Elgeta kažką suniurnėjo ir išėjo. Nieko nemanydamas, senis užmigo. Kiek ten jis numiegojo ir nubudo. Nubudęs nustebo - pilna gryčia vandens. Vanduo sunkės vidun pro duris, ir...

Neverskite kūdikio valgyti daugiau, negu jis nori. Svarbiausias dirbtinio maitinimo trūkumas — tas, kad motina mato, kiek buteliuke liko pieno. Vieni vaikai visada išgeria tiek pat pieno, o kiti —tai daugiau, tai mažiau. Nemanykite, kad jūsų kūdikis visada turi išgerti tiek pat pieno. Juk...

Ką tik praūžė staigus lietus su perkūnija. Sunkiai alsuodama, garavo žemė. Tuo metu iš kiemo išlindo nedidelis juodmargis kačiukas ir atsargiai, purtydamas dar nesušlapusias kojas, pabandė pereiti purvo ir vandens pritvinusią gatvę. Jis buvo toks atsargus ir toks išlepintas, kad...

Dievas dalijo visiems darbus. Giltinei sako:

- Tu gausi eiti žmones pjaudama. Giltinė nusiskundė:

- Ant manęs žmonės pyks. Dievas sako:

- Sudėsiu priežastį.

Užtat visada mirtis būna su priežastimi: jei kas užsimuša, jei kas paskęsta - nėra ko giltinės kaltinti.

Sako, kad kitą kartą čia su švedais lietuviai kariavę. Švedai puolė lietuvius. Lietuviai čia sukasė tokį piliakalnį didelį, suvarė žemes. Paskui nešė ant kalno didelius rąstus. O tie švedai iš pakalnės... Lietuviai nuo kalno ritino visus tuos rąstus šiems po kojų. Na daug, sako,...

Boba sako, kad akmenys augo. Lijo tokie lietūs akmenimis, ir kurie didesni, tie įlindo žemėn, o mažesni viršun, ir jie augo. Paskui gyveno tokie žmonės. Ir jie buvo tokie stebuklingi, šventi. Ėjo nėščia moteriškė ir nešė savo vaiką, ir nusgurino koją (basi vaikščiojo).

- Tai, -...

Žmogui prisisapnavo, kad velnias kels pinigus iš vienos vietos ir neš pro Stirbio kryžių. Sekmadienį, dvyliktą valandą, pirma eis ponas drūtas su didele juoda skrybėle, juodai apsitaisęs, po paskui lėks šuo, juodas kaip sabalas, dar po paskui lėks kiaulė, priūdrojus, didelė. Jam...

Seniau gi namie verpdavo, ausdavo ir viršutines, ir apatines drapanas, drobes, rankšluosčius - visa ką. Buvo paprotys, ypač subatvakariais, kad moterys sueidavo į vieną vietą ir vakarodavo iki kokių dviejų valandų. Na, ir vieną tokį šeštadienio vakarą suėjo vienon pirkion panelės...

Mano tėvelis pasakojo, kad dar tada, kai buvo jaunas, ėjo iš darbo namo pro užkeiktą kalną, nešėsi kirviuką ir kaltuką. Priėjus kalną, taką ir užstojo lyg koks pakulų ar pelų maišas. O buvo jau vėlus vakaras, vos ne vidurnaktis. Tas maišas jam šlamšt ant pečių. O toks sunkus...

Kai, einant per laukus ar miškus, yra didelis griaustinis - žaibai pliekia, perkūnas spiria, - tai reikia apsižiūrėti savo kišenes. O moteriškės tuokart negali eiti atsikaišiusios sijonus. Kišenėse turi būti kas nors įdėta - skudurėlis ar kas kitas. Jei jau nėra ko, tai reikia...

— Tėveli, dėl ko anie noragai, kur guli svirne, tokie juodi, o Šitie prie žagrės gražiai žvilga? Galbūt jie sidabro?

Taip klausė šešerių metų Algirdukas, sutikęs tėvą su arklu iš lauko sugrįžtant

— Ir šitie žvilgantieji noragai, ir anie pajuodavusieji — toje pačioje...