(50)

Ilgas vakaro šešėlis,
Prie kamieno prisišliejęs,
Tyliai tyliai pasiklausė,
Ką tu man sakei į ausį.

Apie vakaro gerumą,
Apie rūmą — rožės krūmą,
Apie pamestą kurpaitę.—
(Ją ryte atras našlaitė),

Kaip ežys ir jo ežięnė
Verda saldžią obuolienę...
Apie tai, , kaip čia po...

Ant kelmelio atsistojęs

 Kiškis būgną mušė koja:

 -Vienas du trys, viens du trys,

 Aš esu drąsus karys!

O šalia jo daug zuikučių

Džiaugės, plojo jam katučių:

-Vienas du trys, viens du trys,

 Tėtė mūs narsus karys!

Šioje dėlionėje Liūtas karalius susirinko visi miško žvėrys ir vienbalsiai išrinko...

buvo didžiai mylimi, o mažiausiojo nei tėvai, nei broliai neužkentė, kasdien jį paikučiu apjuokdavo. Jei broliams koks drabužis nepatikdavo, šitas turėdavo sudėvėti; jei koks valgis aniems neskanus, šitam pristumdavo; jei anuodu ko prašydavo, visa gaudavo, o šitas nieko; jei broliai...

(Žaidžia 5—10 asmenų)

Šis žaidimas visiems gerai žinomas, ir visi jį noriai žaidžia kambaryje, sode, kieme,— visur, kur tik yra vietos pasislėpti.

Žaidėjai iš savo tarpo išsirenka vieną, kuris ieško likusių draugų. Jis nusigrįžta prie sienos, užsidengia akis, o kiti visi...

Matai, čia miškai ir miškai kitąkart buvo. Viena moteris pasakojo. Sako, aš ganiau bandą pas miško sargą. Iš ryto nuginiau, tos karvės priėdė, paskui, sako, pasiginiau ant aikštelės, jos ir sugulė. O pati įsilipau į medį. Ir, sako, pradėjo kažkas žvengti, pradėjo žvengti! Ogi,...

Niekas daugiau nemoka tiek pasakų, kiek moka Olė-Lukojė. Ir kaip jis gražiai sako tas pasakas! Vakare, kada vaikai ramiai sėdi prie stalo ar ant suolelių, ateina Olė-Lukojė. Su vienomis kojinėmis jis patyliais užčiaužia laiptais, paskui atsargiai atidaro duris ir leidžia iš savo...

Kitąsyk buvo trys broliai, du gudrus, vienas kvailas. Eina sykį visi trys vienu keliu, ir atvažiuoja turtingas ponas. Sustojęs ties keliauninkais, klausia:

—      Kur einate, vyrai?

—      Einam į pasaulį laimės ieškoti.

—      Na, tai eikit vienas pas mane už berną!

—      Galėsiu...

Mudu su broliu, kai nunokdavo pienės, nuolatos jomis žaisdavome. Būdavo, einame kur nors į savo darbą — jis priešakyje, aš jo pėdomis.

— Serioža! —rimtai pašaukiu jį.

Jis atsigrįžta, o aš pūsteliu kiaulpienę jam tiesiai į veidą. Už tai jis ima mane tykoti ir taip jau, kai...

Tyliai tyliai suvirpa kampe oras, ir vos girdimas kanarėlės balsas pasiekia Petriuko ausis. Pradžioje jis toks tylutis, toksai silpnas, kaip nesusitupėjusio ankstyvo žiogelio svirpimas. Bet jis kas akimirką auga, stiprėja, kol pavirsta svirplio čirenimu, paskui skardžiu žadintuvo...

Kadais, seniai tai buvo - žuvys rinko sau karalių. Lydeka žuvų susirinkime ir sako:

- Aš esu pati didžiausia ir pati stipriausia, tai aš ir esu jūsų karalium.

O visos žuvys atsakė lydekai:

- Maža, kad tu esi stipri ir didelė. Sako, yra valstybių ir didelių, ir mažų, bet kartais...

(Tik berniukams)

Keli arba keliolika berniukų sustoja į eilę vienas už kito. Kiekvienas iš jų kairiąja ranka paima kairiąją prieky stovinčiojo koją, o dešinę ranką uždeda ant jo pečio, ir visi ima šokt ant vienos kojos. Žaisdami gali pakeist rankas ir kojas, bet tik visi vienu...