(14)

Nebuvo nieko, tik vanduo. Tais vandenimis yrėsi mažas laivelis, kuriame sėdėjo dievas, o velnias yrė. Pagaliau juodu nutarė pasilsėti, tiktai nėra kur. Tada ir sako dievas velniui:

- Nerkis į dugną ir iškelk iš ten saują žemių.

Velnias murkt į gelmę. Po valandos iškilo,...

Kai, jaunas būdamas, jodavau nakties, tai kartu su kitais matydavau, kaip žvaigždės driūkt driūkt driūkt driekiasi tolyn tolyn. Tada šaukdavom:

- Aitvaras! Aitvaras!

Bijoti jo nebijodavom.

Kartą išjojom nakties. Ogi matom - atdriūksi aitvaras kaip pagaikštis, visas juodas, tik...

Kai iš darbo grįžta tėtis,
Pasitinka jį mama.
Jiedu pradeda kalbėtis,
O aš laukiu nelinksma.

-Tėti, imk mane ant kelių,-
Aš prašau prieidama.
-Tu nevarginki tėvelio,-
Man prikaišioja mama.

-Mama, leiski man ant kelių
Pasėdėt su tėveliu:
Aš nevarginu tėvelio,
Aš, mamyte, jį myliu.

Kartą užėjo didelė perkūnija. Perkūnas daužė be pasigailėjimo kas tik pakliuvo. Lietus pylė kaip iš kibiro. Žaibai varstė dangų kryžiais. Į vieną trobelę pas senelius pasibeldė sušlapęs pakeleivis. Geri žmonės priėmė jį ir sušildė. Pasirodė, kad tai buvo velnias, nes...

Ant to kalnelio yra du labai dideli akmenys. Pasakoja, kad tie akmenys vienas prie kito ėjo. Žmonės įdėjo jiems vardus: vienam — Jonas, antram — Petras. Tuomet akmenys sustojo ėję. Dar ir dabar žymu, kur tų akmenų eita: per mišką išrausti beveik metro gilumo grioviai.

Kaip rengti kūdikį kambaryje. Tai labai sunkus klausimas. Galiu tik labai apytikriai patarti. Kūdikis, sveriantis mažiau kaip 2,5 kg, turi būti šildomas (ar net laikomas inkubatoriuje), nes jis dar nesugeba pats reguliuoti savo kūno temperatūros. Kūdikį, sveriantį nuo 2,5 iki 4 kg,...

Dvi moterys iš šulinio sėmė vandenį. Prie jų priėjo trečia. Ir senas senas senelis ant akmenėlio atsisėdo pailsėti.

Štai ir sako viena moteris kitai:

—      Mano sūnelis vikrus ir stiprus, niekas su juo nesusilygins.

—      O mano dainuoja kaip lakštingala. Niekas tokio balso...

Evaldukas užrištomis akimis gali nuvesti į pajūrį. Tiesiai per mišką. Jam nereikia nei takų, nei keliukų. Jis nepaklys. Jis veda, veda ir pagaliau atveda Danutę ir jos tėtį už žvejų uosto, ant kopos.

Danutės tėtis nusilenkia jūrai:

— Sveika, jūra motinėle!..

Tu visada gera ir...

(Žaidžia 10—20 asmenų)

Išrenka „pirklį" ir „pardavėją", likusieji—„žvėrys". Pardavėjas suvaro bandą į tam tikrą vietą ir kiekvienam parenka kokio nors žvėries vardą: meškos, kiškio, vilko, kurmio ir t.t. Tada prisiartina pirklys, ir vyksta toks pokalbis:

Pirklys. Sveikas gyvas!

Kartą buvo karalius, kuris kitokios mergaitės nenorėjo vesti, kaip tik visų gražiausią ir geriausią. Ir pripiršo jam tokią puikią mergaitę: su aukso plaukais, kad, į ją žiūrėdamas, atsigėrėti negalėjai. Karalius ją labai pamilo, bet jo senoji motina savo marčios baisiai...

Ką daryti, jeigu naujagimis išgeria tik pusę savo įprastinės porcijos? Kartais tik parvežtas iš gimdymo namų kūdikis pradeda mažiau gerti pieno, užmiega, išgėręs pusę buteliuko. Gimdymo namuose motiną tikino, kad kūdikis išgerdavo po visą buteliuką. Ji verčia kūdikį išgerti...

Vienam žmogui nusibodo gyventi pasaulyje ir nuėjo į dangų pas dievą skųstis, kad jį užmiršo. Dangus buvo užrakintas — pradėjo klumbenti. Išėjo šventas Petras, klausė jį:

—      Ko reikalauji?

Pasakė anas, ko jam reikalinga. Šventas Petras nuėjęs persakė dievui, kad atėjęs...

Nyko, tirpo žiemos sniegas, pavasario saulutės šildomas. Bėgo, čiurleno vanduo į upelius.

Onytė išėjo į lauką pasidairyti. Švelnus, drungnas pavasario vėjelis paglostė jai veidelį, pašiureno plaukus ir ėmė šnabždėti į ausį:

— Džiaukis, Onyte, pavasaris eina, — sakė jai. —...

Kur dabar Čičinsko kalnas, seniau buvo bala Vešeta. Ta bala prigulėjo dideliam ponui Čičinskui. Jis buvo labai nedoras, savo žmones labai kankindavo. Jis užsigeidė pasistatyti rūmus toj baloj ir liepė savo baudžiauninkams sunešti po rieškutes žemių kalną. Žmonės sunešė didelį...

Nepaprastus ir neįtikimus daiktus pasakoja apie Vilniaus požemius, neva nuo seniausių laikų esančius, anot vienų, po rotuše, o kitų — po Subačiaus bokšto kalnu. Tame požemyje burtininkai, raganos ir velniai rinkdavęsi šeštadieniais. Nuo to ir bokštas vadinasi Subačiaus bokštu. Sakoma,...

Vieną sykį augino urve liūtas savo sūnų. Užaugino didelį ir išmokė.

—      Dabar,— sako,— jau tu stiprus, jokio žvėries nebijosi, bet kai išeisi laukan, tai saugokis žmogaus.

Liūtukas galvoja: „kas tasai žmogus, kad liepė jo saugotis?"

Eina jis pagiriu ieškoti žmogaus. Žiūri —...

Vienas kalvis turėjo sunų milžiną. Sūnus buvo toks stiprus, kad jau trejų metų galėjo su meška grumtis. O kai sulaukė dvylikos metų, tėvas nukalė jam geležinę lazdą dvylikos pūdų ir išleido į žmones tarnauti.

Sūnus išėjo. Eidamas keliu, pamatė keturiese žemę ariant....

Visi susėda. Vienas žiedą dalina, o kitas, spėjikas, sėdasi truputį tolėliau nuo žaidėjų. Dalintojas, baigęs savo darbą, klausia: „Kur žiedas žiba?" Spėjikas turi įspėti. Jei pasiseka, tai sėdasi į vietą to, kuris turėjo žiedą. Tas, pas kurį rado žiedą, eina jo dalinti,...

Nemuturiuokite kūdikio. Geriausios antklodės — vilnonės arba sintetinės; jos ir šilčiausios, ir lengviausios. Tačiau dar geresni megzti šaliai. Į juos patogiau kūdikį įvynioti; galite apvynioti tiek sluoksnių, kiek reikia pagal oro temperatūrą, nes jie yra plonesni už paprastas...

Gyveno du seniai ir turėjo daug žemės. Kartą jie susipyko dėl ežios, skiriančios jų daržus. Ir pradėjo bartis. Vienas senis bardamasis pūtė vėją, o antras šnypštė vandenį. Supyko saulė ant šių senių už tokį jų barnį ir nustojo šviesti.

Ir dabar visada, kada tik šie seniai...

Sykį vienas jaunas vyrukas, gerai išsimokęs dailidės amato, užsigeidė keliauti po pasaulį. Kelias dienas ėjęs, sutiko vieną žmogų, einantį tuo pačiu keliu, ir dabar juodu ėjo drauge, kad abiem laikas ne taip prailgtų. Pakeliui tas žmogus dailidei prisipažino, kad jis Perkūnas...

Saulele, dar neik namo!
Dar leiski mums linksmai pažaist.
Dar valandėlę palūkėk
Ant kalno — ties baltais beržais.

Dar šviesk, dar šviesk švilpėjui strazdui,
Banguojantiems rugių laukams,
Ir aukštai kriaušei, bitei pilkai,
Mažiems geriems ežių vaikams.

Saulele, dar neik...