Pasakos (3)
Gražiausios pasakos vaikams. Lietuvių liaudies pasakos. Pasaulio pasakos. Stebuklinės pasakos. Pasakos prieš miegą, pamokančios, pasakos apie laimę.
Vienas šeimininkas prastai prižiūrėjo savo gyvulius: šuns nelakino, gaidžio nelesino, tai šiuodu ir nutarė pabėgti į mišką ir pradėti savarankiškai gyventi. Gaidys susirado laktą ant aukšto ąžuolo šakų, o šuo kiek žemiau įlindo j ąžuolo drevę ir pasitaisė sau guolį. Šitaip...
Augino tėvas tris sūnus. Du vyresnieji dėjosi didžiais gudruoliais, o jaunėlį visi niekino ir paiku laikė.
Vieną dieną vyriausias sūnus pasisakė savo tėvams, kad eisiąs į girią lekiančio laivo statyti. Motina jam prikimšo pilną pintinėlę gardžiausių valgių, tėvas pridėjo...
Gyveno senutė ir turėjo katiniuką. Išėjo abudu vieną kartą vantų pjauti. Pasilenkė senutė berželį, tik šlept ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės. Katiniukas pradėjo rėkti:
— Senuciut, senučiut, dangus griūva — bėgsiu!
— Nebėk, katiniuk, negriūva.
Tiktai vėl...
Sėdėjo senelis ant akmenėlio, žiūrėjo į vandenėlį, nugi tik pliumpt ir įpuolė. Mirko mirko, išmirko — išrūgo, išlipo — išdžiūvo. Atsisėdo ant akmenėlio, žiūrėjo į vandenėlį, nugi tik...
— Graži mano pasaka?
— Graži.
— Tau graži ir man...
Buvo kartą kaime sena sodyba, o toje sodyboje, gyveno senas bajoras. Jis turėjo du išmintingus sūnus — tokius išmintingus, jog vis tiek jiems išminties būtų užtekę, nors jie perpus būtų' buvę kvailesni. Abu rengėsi pirštis karaliaus dukteriai, ir čia nebuvo ko stebėtis, nes visiems...
Neretai pasitaiko, kad mieste per gaisrą namuose lieka vaikai ir nėra kaip jų išgelbėti, nes jie persigandę nulenda kur nors ir tyli, o per dūmus negalima jžiūrėti, kame jie yra. Tad Londone yra tam tyčia išmokytų šunų. Tie šunys gyvena su ugniagesiais, ir kai užsidega namai, tai...
Kartą vilkas sutiko girioje žmogų ir prašo: - duok man duonos!
Žmogus davė. Vilkas suėdė, apsilaižė, - duona jam pasirodė labai skani. Sako žmogui:
- Ką reikia daryti, kad ir aš visada duonos turėčiau? Išmokyk mane!
- Gerai, - sutiko žmogus ir pradėjo vilką mokyti. - Pirmiausia...
Gyveno brolis Joniukas ir sesuo Elenytė. Tėvai numirė, ir juodu išėjo iš namų laimės ieškoti.
Buvo vasara, saulė kaitino. Joniukas ištroško, norėtų gerti, bet upelio nebuvo arti. Eidamas keliu, jis pamatė smėly įmygtą arklio pėdą, pilną vandens, ir sako seseriai:
— ...
Senovėj viešpatavo Persijoj galingas sultonas Šachrijaras. Už jo teisingą ir išmintingą valdymą žmonės ji praminė geruoju. Tas sultonas turėjo pačią, labai ją mylėjo ir jautėsi laimingas. Bet neilgai truko jo laimė.
Prie sultono kiemo gyveno viena princesė, turėjusi viltį, kad...
Poema kiškių draugams
PILKIS ILGAAUSIS
Pilkis Ilgaausis
Klausės, klausės, klausės...
Kažkas — pokši
Jis — kad šoks
Ir j mišką — lapatai.
Paskui šunys: ai ai ail
Per laukus, pakrūme
Nušvilpė, nudūmė:Keberiokšt per pylimą.
Kabaldai per griovį
ir į miško...
Seniai, labai seniai tai buvo. Kartą ėjo keliu saulė, šaltis ir vėjas ir eidami tarpusavy kalbėjosi.
Saulė sako:
— Aš esu už judu stipresnė!
Šaltis atsikerta:
— Ne, aš esu stipresnis.
Vėjas nenusileidžia:
— Ne, netiesa. Aš stipriausias!
Visi žino,...
Tarnavo bernas pas poną, ėmė algos metams po tris skatikus. Trejus metus patarnavęs, uždirbo devynis skatikus, pasiėmė tuos pinigus ir išėjo. Eina keliu, žiūri — piemenys muša šuniuką.
— Vaikučiai, kam jį mušate? Parduokit man.
— Gali ir dykai imti. Mums šeimininkas liepė...
Gyveno seniau tarp miškų devyni broliai ir viena sesuo. Po kiek laiko sesuo ištekėjo toli už vyro. Tenai pagyvenus, labai pasiilgo savo brolių ir sumanė vieną kartą važiuoti pas juos kieminėti. Prisikepė bandelių, visiems devyniems broliams po vieną. Paskui įsidėjo verpstę ir...
Buvo toks neturtingas sodietis. Sėdėjo jis kartą vakare prie krosnies ir kurstė ugnį, o pati verpė. Ir sako jis:
– Oi kaip liūdna, kad mes neturim vaikų! Tylu namie, niekas niekur nė krepšt, o pažiūrėk kitur – juokas, šėlsmas.
– Taip, – atsakė pati ir atsiduso, – turėtume bent...
Viename sodžiuje gyveno sena vargana moterėlė, sukrapštė ji saujelę pupų – išsivirs valgyti. Užsikūrė ugnį ir, kad geriau degtų, pakišo šiaudų gniūžtę. Beriant pupas į puodą, viena netyčia ėmė ir nukrito ant žemės greta šiaudo; netrukus prie jų iš ugnies sprygtelėjo ir...
KEPĖJO KEPURĖ BALTA...
Gyveno kadaise
Nykštukas kepėjas
Prie Didžiojo Torto kalnų.
Jo kepinius pirkdavo
Gerosios fėjos
Ir girdavo: „Oi, kaip skanu"
Skanumas pyragų
Saldžių, su razinom,
Meduolių, riestainių riestų! -
Ir žmonės ne veltui
Tą miestą vadina
Jo garbei...
Pipiriukas vaikas štai
tėvui sako aiškiai:
— Pasakyk man, kas gerai,—
kas blogai, paaiškink.
Viską pasakau vaikam,
tad manęs klausykit! —
Ką atsakė tėtis jam,
knygoj šioj skaitykit.
— Jei audra —braškės stogai,
jei — ledai, griaustinis,
vaikščioti tada blogai,
tai...
Iš dangaus, lėtai supdamasi, leidosi Snaigė. Jau buvo pavasaris, iš žemės baigė išeiti pašalas, ir snigo bene paskutinį kartą. Snaigės krito iš reto, buvo didelės ir gražios, o toji, apie kurią pasakoju, buvo pati didžiausia ir gražiausia.
— O,— sukuždėjo ji, pažvelgusi...
Neprisimenu, ar aš jojau apžergęs lazdą, ar šiaip sau bėgau, tik žinau, jog buvau basas. Lapnojau per saulės įkaitintas ir minkštas kelio dulkes. Tokias pilkas, kaip miltai.
Bėgau ir tyčia kojas brūžinau į žemę. Pilkas debesėlis sekė man iš paskos. Vėjo papūstas, jis...
Kitados gyveno moteriškė, kuri turėjo dukterį ir podukrą. pamotės duktė buvo negraži, nemandagi ir tinginė, o podukra - gero būdo ir kasdien darėsi vis dailesnė.
Vieną žiemos dieną pamotė pasišaukė podukrą, padavė duonos kampelį ir sako:
- Eik į mišką ir parnešk man...
Gyveno kitąsyk ant marių kranto turtingas bajoras ir turėjo labai gražią moterį sau už pačią, nuo kurios susilaukė dviejų gražių vaikelių, Jonuko ir Onutės. Neilgai pagyvenus, jo moteris mirė, ir bajoras, matydamas, jog pats dar stiprus vyras, o vaikai maži, vedė antrą...
Medyje tupėjo voras. Saulė šildė, ir vargšas nepajuto, kaip užmigo\
Užmigęs skanius vabzdžių kumpius susapnavo, šviežius, dūmu kvepiančius, ant iešmų pamautus. Pamiklino kojeles... Kad griebs!..
Ir iškrito iš medžio.
Iškrito ir sprandą nutrūko.
Vaje! Kas daryti? Toks...
Buvo senelis ir senelė. Neturėjo juodu vaikų, tai senelė ir sako:
— Eik, senuk, į girią, iškirsi alksnį ir parneši.
Senelis parnešė alksnio šaką, aptašė, įdėjo lopšin, o senelė supa ir gieda:
— Lylia lylia, Trivainėli!
Supo supo ir išsupo vaikelį. Vaikelis guvus, bematant...
Baisus atsitikimas! — pasakė višta, gyvenusi ne tenai, kur tas atsitiko, o visai kitame miesto pakraštyje. — Baisus atsitikimas vištininke! Dabar aš nedrįstu nakvoti viena! Gerai, kad ant laktų mūsų daug!
Ir ji pradėjo taip pasakoti, kad visoms vištoms plunksnos pasišiaušė, o gaidžiui...
Buvo kartą sena ožka. Turėjo ji septynis ožkelius ir mylėjo, kaip myli savo vaikus kiekviena motina. Vieną dieną susiruošė ji į girią pašaro parsinešti, sušaukė visą septynetą ir sako:
– Vaikučiai, aš išeinu į girią, o jūs, žiūrėkit, saugokitės vilko. Jeigu jis čia...
Gyveno kartą moteriškė. Ji turėjo dukterį ir podukrą. Dukterį mylėjo, o podukrą visaip vargino, sunkiausius darbus užduodavo. Vieną kartą pamotė šaukia:
— Visai aptingai, snaudale,- beganydama. še pakulų maišą. Suverpk, išausk, išbalink, suriesk ir vakare parnešk man...
Žydi sodo medžiai, pavasario šventę švenčia. Oras smagiai kvepia, skaistūs žiedai akį veria.
Bitelės, pavasario saulės pažadintos, po orą šaudo; nuo žiedelio į žiedelį nutūpusios, rūpestingai medutį renka.
Džiaugiasi vyšnios, obelys, slyvos, kad jas bitelės lanko....
Kartą prie didelio veidrodžio ant staliuko stovėjo piemenėlė ir kaminkrėtys. Piemenėlė buvo labai daili: jos skrybėlaitė ir kurpelės buvo paauksuotos, prie krūtinės turėjo prisisegusi raudoną rožę, rankoj laikė ilgą lazdą. Kaminkrėtys irgi buvo gražus, nors visas juodas...