Pasakos

Vienas ponas valdė daug dvarų ir visokio turto. bet jis vis sirgo ir sirgo, neturėjo sveikatos ir laimės. Jau apvažinėjo visokius gydytojus, išmėgino daug vaistų, tačiau sveikatos ir linksmumo neatgavo.

Pagaliau kreipėsi į burtininkus užkalbėtojus, klausdamas jų patarimo.

- Tamsta...

Į stiklo kalną aš lipu.

Man prakaitas pu pu, pu pu.

Viršūnė dar labai toli —

Suskilo klumpės pakely,

Ir pavargau,

Ir pailsau,

Bet traukiu dainą

Vienas sau:

— Į stiklo kalną aš lipu...

Prie kelio sėdėjo senas elgeta ir ištiesęs ranką prašė praeinančių išmaldos. Pro šalį ėjo neturtingas berniukas. Elgeta ištiesė jam ranką ir paprašė išmaldos. Berniukas neturėjo ko duoti, tad žemai seneliui nusilenkė ir mandagiai atsiprašė. Senelis nustebęs pažiūrėjo ir...

Buvo toks vargdienis žmogelis. Atėjo į vieną dvarą, o po tą dvarą vaikščioja daili kiaulė su dvylika paršiukų. Jis sustojo prieš kiaulę, nusiėmė kepurę ir pradėjo žemai lankstytis. Pamatė ponia pro langą, sako:

—      Ko tas žmogus nori iš kiaulės? Pašaukit jį man!

Pašaukė...

Nors langai apšalę, bet saulė vis skaistesnį pluoštą spindulių pro juos pažeria.

—      Gal pamerkti? — abejoja mama, vartydama rankoje svogūno galvą su vos prasišovusiu blyškiu diegeliu.

—      Ir kas tada bus? — smalsauja Vaidotas.

—      Išsikals daug žalių...

Pasakysiu tau pasaką, kur esu girdėjęs dar mažas būdamas. Kiekvieną kartą, kada tik ją atsimenu, ji man rodosi vis gražesnė. Matyti, pasakos, kaip ir daugelis žmonių, kuo toliau, tuo jos darosi gražesnės.

Tau, žinoma, teko būti laukuose; be abejo, ten esi matęs senų,...

Gyveno kartą senas žvejys, jis buvo labai pavargęs, vos galėjo išmaitinti save, pačią ir trejetą vaikų. Jis ėjo žvejoti kasdien ir buvo įpratęs tik keturis kartus leisti savo tinklą į vandenį.

Vieną kartą nuėjo jis ant jūros kranto ir užmetė tinklą. Palaukęs, kol jis...

— Senele, kodėl pamiršai vaikščioti?

Senelė valandėlę žiūri į anukėlę bespalvėmis, laiko nublukintomis akimis, žiūri, visu palinkusiu liemeniu gulte užkulusi ant kriukio. Žiūri linguoja galvą ir sako:

—       Tai sena, labai sena pasaka, anūkėle... Pavedėk mane dar...

Beeidami per mišką, trys račlai savo likimu skundėsi.

—      Ei,— sako,— kad mes galėtume nusikratyti savo pilvais, kokie turtingi paliktume! O dabar dirbk nedirbęs — visa tie prakeikti pilvai suryja.

Išgirdo jų kalbą senukas ir klausia:

—      Ar jūs norite pilvais atsikratyti?

—      O...

Sodžiuje gyveno neturtingas senelis, kuris vaikščiojo iš pirkios į pirkią ir prašinėjo išmaldos. Jis nuolat stebėjosi, kad žmonės, kurie turi pakankamai turtų, vis trokšta turėti daugiau. Tačiau dažnai atsitinka, kad praranda ir tą, ką turėjo.

- Štai, - kalbėjo jis, - vienas...

Miškas šlama, miškas ošia: medžiai kalba savo kalba. Kaip kaimynai, sekmadienį ežioje susėdę, vienas kitą klausinėja.

— Pasakykit, eglytėlės, kodėl tokį keistą aptaisą dėvit? — klausia lapuočiai eglių, smėlyne kerojančių. — Tarytum į ežį nusižiūrėjusios, nuo pačios...

Ėjo kurpius su kurpaliais, sutiko velnią. Velnias sako:

—      Ar neitum pas mane siūti batų? Aš tau brangiai mokėsiu.

Kurpius sutiko, nuėjo į peklą ir siuvo. Naktim visi velniai išlekia iš peklos, o tam kurpiui liepia kurstyti peklą. Vėlės prašo nekurstyti. Jis klauso, nekursto....

Buvęs vaikas aštuonerių metų taip nebaugus, taip nebaugus, kad jis nė žinote nežinojęs, kas tai yra baimė. Jo tėvas vieną kartą parėjęs iš miško vakare ir sakąs:

—      Tai kad nusigandau, tai nusigandau! Kažin kas toks baisus man pasirodė — mane suėmė baimė, tai man net...

Kartą bebaigiąs amžių šingpas pasakė sūnui labai seną tiesą:

—      Sūnau, jeigu turėsi kokią paslaptį, niekada nepatikėk jos moteriai. Ir nesodink dygliuoto medžio prie savo kiemo vartų.

Sūnus nusprendė patikrinti, ko vertas tėvo patarimas. Parsivedė jis į namus pačią. Ir...

Judžeino mieste gyveno jaunas pirklys, vardu Madananka. Dar paauglystėje jis neteko tėvo, taigi motina augino jį viena, labai mylėjo ir rūpinosi. Deja, jis užaugo tikras bastūnas. Motina tikėjosi, kad gal po vedybų apsiramins, tad surado tinkamą merginą ir iškėlė vestuves. Bet...

Buvo senas senas vilkas, pusiau rudas, pusiau pilkas. Akys išvarvėjusios, dantys išklibę. Skųsdamasis diegliais, vaikštinėjo pakiemiais ir seilę iš alkio varvino. Būdavo, seniau prasimanydavo jis ir avienos, o dabar, kai akelės žlibos — nekokios tokelės: čia manai — akmuo, o pasirodo —...

Buvo vienas žmogus ir turėjo tinginę pačią. Vyras vis sako jai:

—      Ko tu neverpi? O pati jam:

—      Eik, žiūrėk - pilną aruodą verpstėm užkroviau, o tu man galvą kvaršini.

Vyras sako:

—      Nagi, parodyk, kur tavo verpalai?

Pati įlipo į aruodą ir, paėmus verpstę, kur buvo...

Baigėsi gruodis. Lauke baisiai pustė. Sniegas didžiuliais verpetais sukosi gatvėse ir skersgatviuose, storai lipdė langus, tumulais virto nuo stogų. Visi žmonės bėgo tekini, griuvo ir, susitikę viens kitą, vertė į pusnį. Vežimai ir arkliai atrodė kaip cukrum apibarstyti....

Žiemos rytas. Žvirbliai buvo į pakraigę sulindę. Vargdieniams šalta, jie alkani.

Jaunas žvirblis sapnuoja, kad jis nulindęs giliai į agrastų krūmą; aplinkui skraido vanagas — žvirblelis dreba, kad jo vanagas nepasiektų.

Sužvangėjo raktas svirno duryse. Pabudo senis žvirblis ir...

Bzzz, bzzz, — dūzgė bitelė, aplink avilį besiruošdama.

— Bzzz, — pririnkom medučio, bzzz — užteks ir bitelėms, ir žmonėms, kad tik pelės neįsikraustytų, kad avilio kas nepajudintų, mūsų tvarkos nesuardytų.

Ėjo per sodą Jonukas, rykštele mojuodamas. Pro avilį eidamas, ėmė...

Gyveno kitados toks senas karalius. Susirgo jis kartą ir pagalvojo: „Matyt, nebekelsiu jau daugiau iš šio patalo.“ Ir tarė:

– Pakvieskit man ištikimąjį Johaną.

Ištikimasis Johanas buvo jo mylimiausias tarnas ir vadinosi taip dėl to, kad visą gyvenimą ištikimai jam tarnavo. Kai...

Kartą vienas sodietis nuvedė karvę į turgų ir pardavė už septynis talerius. Grįždamas namo, eina pro kūdrą ir jau iš tolo girdi, kaip varlės kotrina:

– Kotri, kotri, kotri, kotri!

– Na, – tarė jis sau, – ką jos čia dabar niekus tauškia. Ne keturis, o septynis talerius aš...

Gyveno senelis ir senelė ir turėjo dukterį Mildutę. Senelė numirė ir paliko Mildutei savo karvytę. Senelis netrukus vedė antrą kartą ir paėmė pačią laumę raganą. Toji atsivedė su savim tris dukteris: vyresnioji buvo viena akim, antroji — trimis, o jauniausia — keturiomis akimis.

Pirma pasaka

Buvo kartą kurpius ir ne dėl savo kaltės taip nusigyveno, jog galų gale nieko daugiau jam nebeliko, tik gabalėlis odos vienai vienintelei batų porai. Sukirpo jis vakare tuos batus, rytojaus dieną sės prie darbo ir pasiūs. O kad jo sąžinė buvo švari, tai ramiai atsigulė...

Vinakotos kaime gyveno brahmanas, vardu Sanubhutis. Jis buvo visiškas skurdžius ir vertėsi iš išmaldos. Turėjo pačią, tikra pikčiurną, nuolatos kamuojamą niežulio Ji mito ryžiais kurių parnešdavo vyras. O vargšas Sanubhutis uzkrimsdavo, jeigu ko likdavo po jos, ir išplaudavo indus....

Tai paklausykite!

Už miesto, prie pat kelio, stovėjo vasarnamis. Greičiausiai, ir sveikas būsi matęs tuos namus. Prie namų buvo mažas darželis, aptvertas gražia tvorele, o už tvoros, netoli griovelio, tankioj žalioj žolėj išdygo maža ramunė. Saulė šildė ją savo karštais...

— Nuvyto vargšės mano gėlės! — pasakė Idutė.— Taip gražiai žydėjo vakar, o šiandien jau nuleido savo galveles! Dėl ko?—paklausė studento, sėdinčio kanapoj. Mėgo ji tą studentą, jis jai sakė tokias gražias istorijas ir karpė tokius nuostabius paveikslėlius: širdeles su...

Vaikai, eisim grybauti! — sušuko Petrukas, vaikų didžiausiasis.

Vaikai netrukę pasiėmė pintinėles ir nubėgo į mišką.

— Grybai, klausykite! — tuojau suriko senis baravykas, visų grybų pulkaunykas. — Klausykit: vaikai į mišką atbėgo, lapais prisidenkit, kad nerastų!

Senis tuojau...

Vilkas vijo kiškj pamiške ir netyčia užlėkė ant skruzdėlyno. Tik vieną koją ten sukišo pasispirdamas, bet ir to užteko, kad pridarytų skruzdžių miestui didžiausių nuostolių. Kelios gatvės buvo gerokai apgriautos, vietoj gražiausios aikštės priešais karalienės rūmus teliko...

Prieš daugelį šimtų metų gyveno Graikijoj senas didžio mokslo vyras, vardu Danielius. Jis buvo labai išmintingas, išgirstus jo žodžius žmonės visur kartojo. Garsas apie jo išmintį ėjo toli už jo krašto sienų. Jis buvo žinomas ir Persijoj. Kartą gavo jis iš persų karaliaus...

Didžiojo kalifo Haruno al Rašido laikais Bagdado gatvėmis vaikščiojo vienakis elgeta, vardu Adžibas. Paklaustas jis papasakojo tokią savo gyvenimo istoriją.

— Žinokit, kad aš esu karaliaus sūnus ir karalius. Po savo tėvo Kasibo mirties aš ėmiau valdyti kraštą ir valdžiau,...

Gyveno kartą Bagdade žmogus, kuris laikė save nelaimingiausiu iš visų. Viena, jis negalėjo rasti sau darbo ir neturėjo iš ko parūpinti savo šeimai pastogės. Lindėjo prisiglaudęs kieno sugriuvusiuose namuose už miesto. Antra, jis turėjo pačią, iš kurios niekada negirdėjo malonesnio...

Augo sode graži obelis. Ėmė obelėlė ir susirgo. Lapai paretėjo, viena šaka visai nudžiūvo. Kartą atsitūpė ant sausosios šakos varna snapo nusivalyti.

—     Varnele varnele, ar negalėtum manęs pagydyti? — sudejavo obelėlė.

Varna apsidairė, apsidairė ir sako:

—      Maža...

Linai buvo jau visai sužydę. Gražiai mirgėjo jų mėlyni žiedų lapeliai, gležni ir ploni, tartum musių sparneliai, o gal dar plonesni... Saulė kaitino linus, debesėliai juos laistė, ir jiems buvo lygiai taip sveika ir gera, kaip esti sveika ir gera vaikui, kada jį maudo ir bučiuoja...

Gyveno kartą Šveicarijoj senas grafas ir turėjo tik vieną vienintelį sūnų, bet tas buvo kvailas ir nieko negalėjo išmokti. Kartą tėvas ir sako:

– Klausyk, sūneli, nieko negaliu tau į galvą įkalti, nors darau ką tik įmanydamas. Turėsi iš namų eiti, atiduosiu tave vienam garsiam...

Vieną šiltą pavasario dieną krūmeliuose lakštingala giedojo, savo žmonelę, vaikelius linksmino. Čia pat kūdroje varlės nardė, knibždėjo, nuolat iš vandens galvas kaišiojo.

— Kum, kum, kaimynėlės, ar girdit, kaip tas paukštpalaikis šūkauja, turbūt kad naktigony vyrai neužmigtų?...