Pasakos

Buvo senelis ir senutė, turėjo jie vaiką, vardu Joną. Senutė netrukus numirė, ir senelis paėmė sau kitą pačią. Pamotė nemylėjo Jonuko ir dažnai mušdavo. Senukui pagailo savo vaiko, tai užsodino jį ant lentos ir paleido plaukioti po ežerą. Atnešęs valgyti, jis šaukdavo:

—...

Buvo senelis ir senutė, turėjo vaiką ir mergaitę. Senelis išleido tą vaiką ožkos ganyti. Vaikas ją visur ganė — po laukus, po pievas. Parginė namo — senelis klausia ožką:

—      Ką tu šiandien ėdei, ką tu šiandien gėrei?

—      Klevo lapą ėdžiau, rūdynėlių gėriau.

Senelis...

Susimetė kartą draugėn pelytė, paukštelis ir dešra, bendrai tvarkė namų ūkio reikalus, ilgą laiką gražiai ir sutartinai gyveno ir nemažai gero užgyveno.

Paukštelio darbas buvo kiekvieną dieną skraidyti į girią malkų. Pelė turėjo vandenį nešioti, ugnį kūrenti ir stalą...

Senais senais laikais, kai dar pildydavosi visi žmonių norai, gyveno karalius. Visos jo dukterys buvo labai gražios, bet jauniausioji tokia graži, kad net saulė, tiek jau visko regėjusi, ir toji kiekvieną kartą stebėjosi, žvelgdama jai į veidą. Netoli karaliaus rūmų augo didelė...

Gimė vargšui žmogui berniukas. O tas žmogus sakydavo, kad pasaulyje nėra lygybės: vieni turtingi, kiti vargšai. Taigi sumanė anas ieškoti tokio kūmo, kuriam visi lygūs — teisingo žmogaus. Na, ir išėjo. Eina anas ir sutinka dievą.

—      Kur tu eini? — klausia dievas.

—      Kūmų...

Kitados prie miško varganoje trobelėje gyveno senelis. Nieko artimųjų jis neturėjo, maitinosi miško gėrybėmis ir prie trobos augančiomis daržovėmis.

Vieną dieną į jo trobelės duris pasibeldė maža našlaitė, kurios tėvai mirė, o ji liko pasaulyje viena kaip pirštas. Senelis jos...

Senais laikais gyveno Persijoj galingas karalius. Jis labai mėgo visokius nepaprastus daiktus. Dažnai jis darydavo pasilinksminimus ir į juos kviesdavo nebūtų daiktų pramanytojus ne tik iš savo karalystės, bet ir iš svetimų kraštų. Tuos, kurie parodydavo ką keistesnio, jis gausiai...

Miškas buvo gražus ir geras, bet gūdokas.

Vos tik atbėgo pulkelis vaikų — berniukų ir mergaičių, ir jis pralinksmėjo, atsigavo, suaidėjo, subildėjo.

Miškas prajuko, ėmė kvatoti, dainuoti, siausti, žaisti kartu su vaikais.

O vaikai žaidė kartu su mišku. Kaipmat...

Turėjo tėvas tris sūnus: du gudrius, o vieną tylų ir labai gerą, brolių kvailučiu vadinamą. Išjojo kartą visi broliai laimės ieškoti.

Nujoję į kryžkelę visi iššovė strėles. Pirmojo strėlė nukrito į puikų dvarą, antrojo - į turtingo ūkininko kiemą, o kvailučio - į...

Žvirblis turėjo miške ant kupsto suneštą lizdą. Syki jis mato, kad kurmis rausia žemę tiesiai į lizdą, pradėjo baisiai skeryčiotis, kad tas nedorėlis išgriaus jo lizdą ir žvirbliukus išgaišins.

Kur buvęs nebuvęs, ateina vilkas ir klausia:

—      Žvirbli, ko tu taip skeryčiojies?

Tai buvo labai seniai. kartą gražų šventadienio rytą vienas žmogus išėjo į mišką malkų parsinešti. Nuėjęs prisikirto didelę krūvą ir užsidėjęs ją ant pečių pasuko namo. Beeidamas sutiko seną senutį, apsirengusį šventadieniais rūbais ir keliaujantį bažnyčion. Tai buvo...

Vienas karalius pastatė per upę gryno aukso tiltą. Kas norėjo per tą tiltą pereiti, tas turėjo dešimt auksinių užmokėti. O kad niekas be žinios nevaikščiotų, karalius liepė savo trims sūnums panakčiui tiltą saugoti.

Pirmą vakarą jis nusiuntė vyriausiąjį sūnų. Netrukus...

Vieną kartą velnias nuėjo pas dievą ir sako:

—      Leisk man, aš visus žmones išpjausiu.

Dievas pagalvojo, pagalvojo ir leido jam išpjauti visus žmones. Velnias tuoj pasivertė geležiniu vilku ir pradėjo pjaut žmones. Išpjovė visus žmones, atliko tik brolis ir sesuo. Išsikasė po...

Viename karališkame mieste, šalia karaliaus pilies, buvo ežeras. Į tą ežerą dažnai ateidavo žvejoti netoli miesto gyvenąs Kuršys ir atsivesdavo savo sūnų, kad jam padėtų. Tas Kuršiukas buvo labai gražus, ir karaliaus duktė, dažnai jį matydama, pamėgo. Todėl ji Kuršį, to vaiko...

Buvo senelis ir senelė, turėjo girneles ir gaidelį. Gaidelis suranda kur grūdelį, senelis mala mala ir primala iš vieno grūdo pilnas girneles, senelė iškepa ragaišio bandelių,— valgo ir gyvena. Sužinojo apie tai dvaro ponas ir atėmė iš senių girneles. Verkia senelis ir...

Toli toli iš čia, ten, kur žiemą išskrenda kregždės, gyveno karalius. Jis turėjo vienuolika sūnų ir vieną dukterį, vardu Elzytę. Visi broliai buvo karalaičiai ir vaikščiojo į mokyklą su žvaigždėmis ant krūtinės ir kalavijais prie šono. Jie rašydavo deimanto gripeliais aukso...

Jojo jojo du karaliai...

Du karaliai, du snaudaliai,

šlumšt j balą jie abudu,

Ir abudu atsibudo.

Atsibudo ir pirmiausia

Vienas kitą šitaip klausia:

Ką tu sapnavai?

O tu?!

Pasakoja jie kartu:

Jojo jojo du karaliai...

Gal seniai, gal neseniai, tėveliams išmirus, liko pasauly vienas vaikužėlis. Vargšas bodamas ir niekur sau vietelės neturėdamas, susigalvojo į pasauli keliauti, bene ras kur pastogėlę.

Kelionei našlaitėlis nieko daugiau neturėjo, kaip tik varškės ryšulėlį ir sūrelio kamputytį, o...

Šaltą dieną pas Broniuką vaikų būrelis.

— Vaikai, — sako Broniukas, — šiandien burtus rodysim, kas kokių moka.

— Gerai, — pritarė vakai. — Burtus, tai burtus.

Pirmas burtas

Pirmas pasisiūlė Broniukas.

— Aš, — sako, — paimsiu ir nusinešiu nuo stalo popieriuką, visai jo nepalietęs.

—...

Gaidelis tarė vištelei:

– Dabar pats riešutavimo metas, eime ant kalniuko ir vieną kartą prisivalgykim riešutų, kol voverė jų dar nenurinko.

– Gerai sakai, – sutiko vištelė, – eime, kad pariešutausim, tai pariešutausim.

Kaip tarė, taip ir padarė. Nuėjo abu ant kalniuko, o...

Buvo toks žmogus, jis turėjo sunų ir dukterį. Tėvams mirus, liko jiedu vieni. Tam sūnui niekas nesisekė — jis pats žinojo, kad neturi dalios, o dukteriai viskas klojosi kuo geriausiai. Syki ji sako savo broliui:

—      Vesk moterį ir gyvenk.

—      Tu matai, kad man niekas nesiseka,—...

Vaikščioja vištelė po kiemą ir kalba:

— Kad-kad-kudešimts! Padėsiu kiaušinių dešimts, išperėsiu gražių viščiukų!

Pasidarė vištelė gūžtą, prisidėjo kiaušinių ir atsitūpė viščiukų perėti. Šeimininkė norėjo užsiauginti ančiukų. Atsiėmė iš gūžtos vištos kiaušinius,...

Kitą kartą gyveno senukas ir senutė, jie turėjo tris vaikelius. Senukai buvo labai neturtingi, dažnai pristigdavo net duonos pavalgyti. Vienas vaikelis prašė tėvo, kad leistų jį pas žmones tarnauti, duonelės pasiieškoti. Tėvas sako:

—          Eik.

Vaikas ėjo ėjo, priėjo girią ir...

Buvo dvi seserys ir mažutis broliukas. Kartą berniukas žaidė palangėje aukso obuoliuku. Buvo pavasaris. Skrido žąsys ir gulbės ir pasiėmė broliuką. Ir nusinešė pamarėn, kur buvo žąsų ir gulbių bobutė.

Seserys pažiūrėjo — broliuko jau nėra. Apsirengė vyresnioji sesuo ir...

Aš — Smalsutis! Aš — smalsus:

Eikit šen! — Kviečiu visus.

Vai, plušau, Laksčiau Aplinkui,

Ten, kur triūsia Darbininkai.

Ką jie dirba, Aprašiau,

O paskui — Piešiau, piešiau...

Eikit šen! — Šaukiu vaikus:

Pas draugus Darbininkus!

Statybose

EKSKAVATORININKAS

Kyla,...

Haruno al Rašido laikais gyveno Bagdade jaunas auksakalys Asimas, iš savo rankų jis pats mito ir penėjo savo seną motiną. Kartą jis sėdėjo savo krautuvėlėj ir skaitė knygą, o pirkėjai nuolat varstė duris ir grožėjosi jo padirbtais daiktais. Kai popietės maldų metu krautuvėlė...

Vienoje karalystėje, vienoje viešpatystėje gyveno karalius ir turėjo tris sūnus. Jauniausias buvo vadinamas karalaičiu Ivanu.

Pasikvietė kartą karalius sūnus ir sako:

—       Vaikai mano mielieji! Jūs dabar jau suaugę, laikas pagalvoti apie nuotakas.

—       Kam gi mums,...

Iš kur eini, galvočiau ilgaausi? —

Sutikus asilą, laputė klausė.

„Ugi, kūmute, pargrįžtu nuo liūto.

Na, tu man šitaip iš narsaus ir drūto

Pavirsk į tokį nieką visai menką!

Kad kitąsyk jis, būdavo, užrink',

Tai ošia, staugia net giria aplink,

Iš baimės, būdavo, ir...

Dvi moterys iš šulinio sėmė vandenį. Prie jų priėjo trečia. Ir senas senas senelis ant akmenėlio atsisėdo pailsėti.

Štai ir sako viena moteris kitai:

—      Mano sūnelis vikrus ir stiprus, niekas su juo nesusilygins.

—      O mano dainuoja kaip lakštingala. Niekas tokio balso...

Vienam žmogui nusibodo gyventi pasaulyje ir nuėjo į dangų pas dievą skųstis, kad jį užmiršo. Dangus buvo užrakintas — pradėjo klumbenti. Išėjo šventas Petras, klausė jį:

—      Ko reikalauji?

Pasakė anas, ko jam reikalinga. Šventas Petras nuėjęs persakė dievui, kad atėjęs...

Evaldukas užrištomis akimis gali nuvesti į pajūrį. Tiesiai per mišką. Jam nereikia nei takų, nei keliukų. Jis nepaklys. Jis veda, veda ir pagaliau atveda Danutę ir jos tėtį už žvejų uosto, ant kopos.

Danutės tėtis nusilenkia jūrai:

— Sveika, jūra motinėle!..

Tu visada gera ir...

Kartą ėjau mūsų upelio pakrante ir pakrūmėje pastebėjau ežį; jis irgi pastebėjo mane, susitraukė ir sušniupsėjo: tuk tuk tuk. Buvo labai panašu, tartum toli būtų važiavęs automobilis. Aš palytėjau jį bato galiuku; jis baisiai prunkštelėjo ir smeigė savo spygliais į...

Vieną sykį augino urve liūtas savo sūnų. Užaugino didelį ir išmokė.

—      Dabar,— sako,— jau tu stiprus, jokio žvėries nebijosi, bet kai išeisi laukan, tai saugokis žmogaus.

Liūtukas galvoja: „kas tasai žmogus, kad liepė jo saugotis?"

Eina jis pagiriu ieškoti žmogaus. Žiūri —...

Nyko, tirpo žiemos sniegas, pavasario saulutės šildomas. Bėgo, čiurleno vanduo į upelius.

Onytė išėjo į lauką pasidairyti. Švelnus, drungnas pavasario vėjelis paglostė jai veidelį, pašiureno plaukus ir ėmė šnabždėti į ausį:

— Džiaukis, Onyte, pavasaris eina, — sakė jai. —...