Pasakos

Birutė buvo gera mergaitė, tik kartais kažin kas jai pasidarydavo: imdavo pyktaut, su broliukais bartis. Visu kuo būdavo nepatenkinta: ir slenksčiu, kad per aukštos — kojelės kliūdavo, ir krėslu, kad jai savo koją pakiša, ir savim, kad neatsimena, kur lėlytės suknelę padėjus, kad...

— Tėveli, dėl ko anie noragai, kur guli svirne, tokie juodi, o Šitie prie žagrės gražiai žvilga? Galbūt jie sidabro?

Taip klausė šešerių metų Algirdukas, sutikęs tėvą su arklu iš lauko sugrįžtant

— Ir šitie žvilgantieji noragai, ir anie pajuodavusieji — toje pačioje...

Kartą viename krašte siautėjo baisus šernas: kniso sodiečiams laukus, draskė gyvulius ir žmonėms savo iltimis žarnas paleisdavo. Ir prižadėjo karalius, jeigu tik atsirastų žmogus, kuris išvaduotų kraštą nuo tos nelaimės, gerai už tai atsilyginti. Bet žvėris buvo toks didelis ir...

Mudu su Arvydu ėjome jūros krantu. Bangos vis liejosi ant smėlio ir taškė mums kojas. Jų viršūnės buvo baltos kaip sniego pusnys. O jūra atrodė labai didelė — be galo, be krašto. Ji ūžė ir šniokštė.

Kai viena tokia putota banga vėl užliejo krantą ir jau ketino grįžti atgal,...

Vienas turtingas pirklys sukvietė pas save daug vaikų, jų tėvai buvo vis turtingi ir žinomi žmonės. Tas pirklys gyveno gerai, buvo žmogus prasišvietęs, kadaise net gimnaziją baigęs,— o tą mokslą jam davė tėvas, pradžioje vertęsis gyvulių supirkinėjimu, bet savo dorumu ir...

Kartą Andriukas parsinešė iš lauko baltą akmenėlį. Sutikęs draugus, parodė jiems ir sako:

— Tai parsinešiau akmenį: nedidelis, bet sunkus; jūs nė vienas jo nebūtumėt parnešę.

Pamatę akmenėlį, vaikai akis į Andriuką pastatė, pečiai patrūkčiojo.

— Ar tau galvoje negera?...

Buvo kartą vyras, kuriam mirė pati, ir moteris, kuriai mirė vyras; tas vyras turėjo dukterį, ir ta moteris turėjo dukterį. Mergaitės buvo pažįstamos ir drauge eidavo pasivaikščioti, o paskui užsukdavo į tos moters namus. Vieną sykį ta moteris ir sako vyro dukteriai:

– Žinai,...

Justukas buvo įsižiūrėjęs vieną vietą rugių lauke. Iš tenai kelis kartus matė kurapką išlekiant.

— Turbūt tenai vaikus peri, — tarė sau, — nueisiu lizdo paieškoti.

Nueina. Brenda tarplysiu, dairosi į šalis. Iš rugių pakyla senė kurapka, nutupia į tarplysį ir bėga šlubuodama nuo...

Gyveno kartą malūnininkas ir turėjo gražią dukterį. Kai mergaitė į metus atėjo, tėvas sumanė išleisti ją už turtingo vyro, kad nereikėtų jai paskui vargo vargti. Jeigu tik atsiras toks jaunikis ir pasipirš, tai ir atiduosiu, – galvojo jis.

Neilgai truko, ir atvyko jaunikis....

Baigėsi vasara, bet saulutė dar gerai šildė. Katrytė atsisėdo po žirniku darbelio dirbti.

Staiga žirniko šakose kažkas brakštelėjo. Katrytė pakėlė galvą, pasižiūrėjo į medį — nieko nematyti. Po valandėlės vėl trakšt, trakšt, ir nubyrėjo kažin kas per šakas: jai į...

Nagų gentis kitados gyveno ant kalno, vadinamo Insai Sira.

Tais laikais gyvuliai mokėjo žmonių kalbą. Žmonės ir gyvuliai gyveno skyrium, bet jei kas nors iš jų susirgdavo, būdavo gydomi tais pačiais vaistais. Tie vaistai buvo tokie geri, kad net numirėlį galėdavo atgaivinti. Taigi...

Buvo pavasario pradžia. Žąsys dar žąsiukus perėjo. Žąsinas vienas po kiemą vaikščiojo. Vaikščiojo ir laukė žąsies kurios iš ląstos išeinant, kad gautų su kuo pasikalbėti.

Patvoriais vaikštinėjo degloji, išėjusi prasivėdint, kojų pramankštint.

Aukštai aukštai lėkė laukinės...

Akmuo su geležim iš senų senovės kaimynais gyveno: kalnuose tarp uolų geležies sluoksniai kuo ramiausiai gulėjo. Gyveno gražiai, kaip kaimynams pritinka. Tik paskui palengva ėmė ir susipyko. Ir štai kaip buvo.

Žmogus iš pradžių buvo labiau akmenį pamėgęs: tai ginklą iš akmens...

Kaziukas buvo nusivaręs karves į , lauko galą, už ežerėlio, į miškelį, ir pasivėlino pietų parginti. Mama pasiuntė jaunesnįjį sūnelį Stasiuką, kad pašauktų.

Stasiukas, nubėgęs iki ežerėlio, sušuko:

— Kaziuk, varyk pietų!

— Pietų! — atsiliepė iš miško.

— Greičiau! —...

Bendrabučio kambaryje prietemoje sėdėjo vaikų būrelis. Susėdo kaip kuriam buvo patogiau. Pasakojosi vienas kitam, ką aną naktį sapnavę.

Petrukas sapnavęs miškelį. Gražus miškelis. Ir uogų jame auga, ir grybų dygsta. O paukščių paukščių, kokių tenai nebuvę! Kiekvienas savo...

Kad žinotumėt, kas pas mus aną vakarą nutiko, — pasakojo Tadukas savo draugams. — Pirkioje jaunimas šoko. Mūsų Vincą kažkas šokdamas stumtelėjo; jis pasviręs į lango stiklą atsirėmė ir išspaudė. Visą vieną tarpelį išgrūdo. Lauke, žinote, buvo labai šalta, tvoros pyškėjo. Pro...

Pas Kaziuką į kaimą atvažiavo vasarą paatostogaut jo pusbrolis Vincukas. Atvažiavo iš didelio miesto, tai turėjo apie ką pasakot. Ne tiktai Kaziukas, bet ir suaugę klausydavosi susidomėję, kai imdavo apie miesto nepaprastumus pasakot.

Kaziukui labiausiai patikdavo, kai apie žvėryną...

Kaime buvo pats darbymetis. Jokūbaičių kieme buvo likus tik pati Jokubaitienė su savo mažiausiuoju sūneliu, penkerių metų Gabriuku. Šiaip prie motinos nuolat būdavo jos smarki padėjėja, septynerių metų dukrelė Rožytė; bet tą dieną motina buvo išsiuntus ją pas tetą ko...

Mama dovanojo savo dukrelei Stasytei gėlelę. Moliniame puodelyje gražiai išauginta gėlelė, besirengianti žydėti.

Stasytė pasistatė gėlelę ant lango, kasdien laistė, kaip mamos buvo išmokyta. Ir džiaugėsi, kad, akeles nuo knygų pakėlus, turės į ką pasižiūrėti, kuo...

Vytukas, Jonukas, Onytė ir Julytė susitarė eiti į miškelį uogauti. Miškelis buvo už ežero.

Priėję ežerą, vaikai ėmė tartis, ar aplinkui eis, ar laivu perplauks.

Mergytės pabijojo laivu keltis, nuėjo pėsčios. Berniukai sėdo į laivelį ir nuplaukė. Sutarė sueisią ant ežero...

Buvo šiltas pavasario rytas. Jurgutis dar saldžiai miegojo savo lovelėje.

Skaistus saulės spindulys pro plyšį krito jam į veidelį. Jurgutis apsivertė ant kito šono ir toliau miegojo.

Iš sodo ėmė žadinti jį lakštingala:

—         Jurgut, Jurgut, atbusk, nemiegok! Tinginy,...

Pro Vytuko tėviškę nutiesė geležinkelį. Tiesumu ligi geležinkelio buvo ne daugiau kaip kilometras. Nubėgęs į sodo galą, Vytukas gražiai matydavo tą vietą, kur traukinys švilpdavo.

Vytukas greit suvokė, kada traukiniai eina.

Nubėgs, būdavo, į sodą ir klauso, ar jau atidunda....

Jurgutis žiemą pabaigė aštuntus metus.

— Na, Jurguti, jau galėsim skaityt mokytis, — tarė mama, — pavasarį leisiu ganyti. Štai tau dabar abėcėlę, o vėliau gausi dovanų botagėlį.

Jurgutis ligi pavasario varė elementorių, o pavasarį gavo botagėlį. Jam teko ganyti kiaulės ir...

Rašė Jonukas, kas jam buvo užduota, raides vadžiojo kaip mokėdamas, raitė, kad dailesnės išeitų. Parašęs ėmė skaityti.

Skaitė skaitė iki akelės pailso, galvelė apsunko. Apsikniaubė knygas ir užsnūdo.

— Pasnausk, Jonuk, — parbilo į jį sąsiuvinio popierius. — Akelės atsilsės,...

—       Tarkšt! '

Ir pabyra šukės.

—       Barkšt!

Ir pabyra skeveldros.

—       Tarkšt!

Kažkur už kampo.

Augutis ir Narsutis pasileido pustekiniais. Kas čia galėtų būti? Gatvelė tuščia, ir staiga nei iš šio, nei iš to — tarkšt, barkšt! Gal kokia staigmena?

Už...

Vasaros pradžioje buvo labai kaitrios dienos. Jaunos daržovės vidudienį alpte alpo: jų lapai suglebę, apvytę ir prievakary gerai atsigauti negalėjo.

Saulei nusileidus, moterys nuskubino daržo laistyti. Nubėgo ir Onytė.

— Merginos, šiandien vandens nesigailėkit, — ragino šeimininkė.

Na, vakar tai tikrą jomarką turėjom,— prabilo iš miego atbudusi senė obelis. — Tokio varnėnų būrio seniai nebuvau mačiusi. O čirškėjimas, švilpavimas tų paukštelių!

— Ir mūsų šakas kaip išvalė, — atsiliepė kitos obelys. — Visas kirmėlaites šluote nušlavė. Kad dažniau...

Praniukas ėjo mokslą, kaip ir kiti vaikai eidavo: per metus mokydavosi, metų gale laikydavo egzaminą.

Be to, egzaminuodavo kaskart, kai atostogų namo parvažiuodavo. Egzaminuodavo Kazys.

Tas Kazys dirbo Praniuko tėviškėje. Jis labai mėgdavo Praniuką, ir Praniukas, namo parvažiavęs,...

Tai paseksiu pasaką:

Rijo vilkas ašaką,

Ašaka gerklėj įstrigo,

Vilkas ū ū ū! Suriko:

- Gerve,

Kišk š gerklę snapą,

Lauk ištrauk

Tą aštrų šapą,

Tai paseksiu pasaką...

Anso motina klausia:

– Kur išeini, Ansai? Ansas atsako:

– Pas Grytutę.

– Sėkmės, Ansai. Žiūrėk, kad viskas būt gerai.

– Bus gerai. Sudie, mama.

– Sudie, Ansai.

Ateina Ansas pas Grytutę.

– Sveika, Grytute.

– Sveikas, Ansai. Ką gero atnešei?

– Nieko neatnešiau. Tai tu man duok. Grytutė...

Vienam sodžiuje ant galinės trobos stogo buvo gužų lizdas. Gužienė tupėjo lizde su savo keturiais vaikais, tie kaišiojo iš lizdo savo galvas su smailiais juodais snapais — snapai dar nebuvo paraudoniję. Netoli nuo jų ant paties stogo gūbrio stypsojo pasipūtęs senis gužas; vieną...

Kartą gyveno labai išdidus ir pasipūtęs povas, kuris prieš kiekvieną girdavosi savo gražiomis plunksnomis. Net kai lydavo, jis stovėdavo ir žiūrėdavo į savo atvaizdą balose.

Tik pažiūrėkite į mano uodegą! — imdavo krykštauti.

Įsižiūrėkite į mano plunksnų spalvų gamą. Aš...

Ošia Belovežo giria, gūdi ir didinga. Lieknos, augalotos pušys linguoja, virpėdamos nuo mažiausio vėjo dvelktelėjimo. Per šiurkščią jų žievę pamažu varva vaiskiai geltonos medžių ašaros.

Ateikite į girią ankstyvą rytmetį, kai rasotos aušros tylumoj prasideda svajingas...

Kartą ankstyvą rytmetį karalius sušaukė savo ministrus ir pasakė: „Šią naktį sapnavau įspūdingą sapną. Buvau drugelis, plasnojau nuo gėlės prie gėlės ir gėriau nektarą.

Mano sapnas buvo toks ryškus ir tikroviškas, kad rimtai suabejojau: ar aš esu karalius, kuris sapnavo, kad yra...

Vaikai šokinėjo skersai griovį, kurs toliau nušoks: įsibėgėjęs pasispirs — ir palekia į kitą krantelį, vienas toliau, kitas arčiau nutupia. Ir tuojau pasiženklina, kur kulnų įspausta.

Kai taip nusibodo, ėmė šokinėti neįsibėgėdami, tik pritūpdami.

Neįsibėgėję taip toli...