Pasakos apie Dievą

Gyveno senelis ir senelė. nieko jie daugiau neturėjo, tik trobelę ir vištytę su gaidžiuku. Kartą gaidžiukas kapstė žemę ir iškapstė pupą.

- Pasodinkime pupą, tegu auga, - pasakė senelis.

Paėmė senelė molinį puodą ir pasodino į jį pupą. Pasodino, o puodą padėjo po lova.

Buvo toks neturtingas sodietis. Sėdėjo jis kartą vakare prie krosnies ir kurstė ugnį, o pati verpė. Ir sako jis:

– Oi kaip liūdna, kad mes neturim vaikų! Tylu namie, niekas niekur nė krepšt, o pažiūrėk kitur – juokas, šėlsmas.

– Taip, – atsakė pati ir atsiduso, – turėtume bent...

Gyveno senelis ir bobutė. Turėjo senelis žirnelį, bobutė pupelę. Pasodino bobutė tą pupelę palovy. Pupelė augo augo, užaugo lig lovos ir pradūrė lovą; paskui užaugo lig lubų ir lubas pradūrė. Vėl augo augo, užaugo lig šelmens ir pradūrė šelmenį; paskui užaugo lig debesų...

Kitados prie miško varganoje trobelėje gyveno senelis. Nieko artimųjų jis neturėjo, maitinosi miško gėrybėmis ir prie trobos augančiomis daržovėmis.

Vieną dieną į jo trobelės duris pasibeldė maža našlaitė, kurios tėvai mirė, o ji liko pasaulyje viena kaip pirštas. Senelis jos...

Tai buvo labai seniai. kartą gražų šventadienio rytą vienas žmogus išėjo į mišką malkų parsinešti. Nuėjęs prisikirto didelę krūvą ir užsidėjęs ją ant pečių pasuko namo. Beeidamas sutiko seną senutį, apsirengusį šventadieniais rūbais ir keliaujantį bažnyčion. Tai buvo...

Vienam žmogui nusibodo gyventi pasaulyje ir nuėjo į dangų pas dievą skųstis, kad jį užmiršo. Dangus buvo užrakintas — pradėjo klumbenti. Išėjo šventas Petras, klausė jį:

—      Ko reikalauji?

Pasakė anas, ko jam reikalinga. Šventas Petras nuėjęs persakė dievui, kad atėjęs...

Haruno al Rašido laikais gyveno Bagdade jaunas auksakalys Asimas, iš savo rankų jis pats mito ir penėjo savo seną motiną. Kartą jis sėdėjo savo krautuvėlėj ir skaitė knygą, o pirkėjai nuolat varstė duris ir grožėjosi jo padirbtais daiktais. Kai popietės maldų metu krautuvėlė...

Paėmė broliukas sesutę už rankos ir sako:

– Nuo to laiko, kai mirė mūsų motutė, nebematom šviesios dienelės. Pamotė nuolat mus niuksija, o kai tik arčiau prieinam, spardo kojomis ir varo šalin. Vienintelis mūsų maistas – kietos duonos plutos, kur nuo kitų atlieka. Šuniui...

Ėjo kurpius su kurpaliais, sutiko velnią. Velnias sako:

—      Ar neitum pas mane siūti batų? Aš tau brangiai mokėsiu.

Kurpius sutiko, nuėjo į peklą ir siuvo. Naktim visi velniai išlekia iš peklos, o tam kurpiui liepia kurstyti peklą. Vėlės prašo nekurstyti. Jis klauso, nekursto....

Gyveno kartą senas žvejys, jis buvo labai pavargęs, vos galėjo išmaitinti save, pačią ir trejetą vaikų. Jis ėjo žvejoti kasdien ir buvo įpratęs tik keturis kartus leisti savo tinklą į vandenį.

Vieną kartą nuėjo jis ant jūros kranto ir užmetė tinklą. Palaukęs, kol jis...

Vinakotos kaime gyveno brahmanas, vardu Sanubhutis. Jis buvo visiškas skurdžius ir vertėsi iš išmaldos. Turėjo pačią, tikra pikčiurną, nuolatos kamuojamą niežulio Ji mito ryžiais kurių parnešdavo vyras. O vargšas Sanubhutis uzkrimsdavo, jeigu ko likdavo po jos, ir išplaudavo indus....

Linai buvo jau visai sužydę. Gražiai mirgėjo jų mėlyni žiedų lapeliai, gležni ir ploni, tartum musių sparneliai, o gal dar plonesni... Saulė kaitino linus, debesėliai juos laistė, ir jiems buvo lygiai taip sveika ir gera, kaip esti sveika ir gera vaikui, kada jį maudo ir bučiuoja...

Gyveno kartą Šveicarijoj senas grafas ir turėjo tik vieną vienintelį sūnų, bet tas buvo kvailas ir nieko negalėjo išmokti. Kartą tėvas ir sako:

– Klausyk, sūneli, nieko negaliu tau į galvą įkalti, nors darau ką tik įmanydamas. Turėsi iš namų eiti, atiduosiu tave vienam garsiam...

Labai seniai gyveno toks pirklys, jis turėjo daug žemės, prekių ir pinigų. Kartą jam reikėjo kėliauti toli su svarbiais reikalais. Jis jojo raitas, įsidėjęs nemažą krepšį sausainių su datulėmis, nes jo kelias ėjo per didelę dykumą, kur negalėjo gauti jokių valgomų daiktų....

Netoli didelės girios gyveno kartą neturtingas medkirtys su pačia ir dviem vaikais: berniukas buvo vardu Anselis, o mergaitė – Grytutė. Vertėsi jis gana sunkiai, nelabai turėjo ką ir valgyti, o kartą, kai visam krašte užėjo didelis brangmetis, visai bėda prispyrė, neišgalėjo nė...

Atsitiko, kad vieną gražią dieną Viešpats Dievas panoro po dangaus sodą pasivaikščioti ir pasiėmė visus apaštalus ir šventuosius, liko prie dangaus vartų tik vienas šventas Petras. Dievas prisakė jam, kol grįš, nieko dangun neįleisti. Tad stovėjo Petras prie vartų ir sergėjo....

Dar senesniais laikais nagų gentis gyveno ant Mu Bumo kalno. Žmonės ten buvo pasistatę ne mažiau kaip tūkstantį būstų. Augino ryžius ir laimingai gyveno. Nuėmę derlių, džiaugdavosi kaip vaikai, šokdavo, dainuodavo ir gerdavo ryžių alų. Jie mokėjo tik linksmintis ir negarbino...

Vienas malūnininkas ilgainiui taip nusigyveno, kad nieko jam daugiau nebeliko, tik malūnas ir už jo auganti didelė obelis. Išėjo jis kartą į mišką malkų parsinešti. Ten prieina prie jo toks senis, kurio jis niekados nebuvo akyse regėjęs, ir sako:

– Ko tu čia plūkiesi su tomis...

Buvo kartą žvejys su pačia, gyveno juodu varganoje trobelėje ant paties jūros kranto, ir žvejys kasdien eidavo prie jūros ir žvejojo, žvejojo.

Sykį sėdėjo, sėdėjo jis taip su meškere rankoje ir žiūrėjo į skaidrų vandenį. Tik staiga meškerė niurkt ir paniro giliai giliai, į...